- zvenas
- 2 ×zvẽnas (brus. звянo) sm. (4) KŽ 1. LKAI55, Vj, Trgn, Aln, Plš, Prng javų ar šieno prikrauta šalinė, tarpupėdis: Šalinę kai prikrauna, tai zvenù vadina Strn. Zvẽną rugių pridėj[o] Str. Du zvenù dobilų prikišiau Dglš. Pilni zvenaĩ žirnių Vdš. In zvẽno nepasiekiu paduot Dglš. ║ LKAI188(Mlt), Lkm, Rš toje vietoje sukrautų javų ar šieno kiekis: Būdavo, zvenùs rugių nubloškiu Dglš. Iškūlėm du zvenù rugių Slk. Jau pusę zveno (terpupėdžio) rugių iškūlė TDrIV249(Ck). Kad pelės negadintų naudos ir šiaudų nekapot, nekrauk zveno prie sienai LMD(Klt). 2. LKAI98 (Grv) žr. 2 zvanas 1.
Dictionary of the Lithuanian Language.